Pirmosios
Rusnės kapinės buvo prie evangelikų liuteronų bažnyčios. Čia laidodavo ne tik
Rusnės salos mirusius gyventojus, bet ir iš tų gyvenviečių, kurios buvo anapus
Atmatos upės. Pagal 1984 m. atliktų archeologinių kasinėjimų metu rastas įkapes,
nustatyta, kad laidota šiose kapinėse nuo XVI-XVII amžiaus. 1684 m. kunigo momerandiume surašyta, kad kapinės
neaptvertos, po jas vaikščiojo gyvuliai.
Laidojimas buvo iš dalies mokamas: 5 markės priešais altorių, 2,5 markės
bažnyčioje, o kapinėse- nemokamai.
Rusnė klestėjo ir gyventojų daugėjo, štai 1800-
aisiais metais parapijiečiai skundėsi, kad nėra vietos laidoti, mat norint
palaidoti mirusįjį reikia atkasti prieš 5 metus palaidotąjį. Valdžia atsiuntė
Memelio (dab. Klaipėdos) teismo pareigūną, kuris ištyręs padėtį, pranešė, kad
mirusiesiems parapijiečiams kapinėse ir gyviesiems bažnyčioje per ankšta. Po
ilgų svarstymų 1830 m. netoli
Pakalnės kaimo pradžios buvo paskirtas 2 margų žemės sklypas naujoms kapinėms,
1860 m. nors ir nedaug, bet išplėsta senųjų kapinių teritorija, mat naujosiose
kapinėse artimųjų nenorėta laidoti, juos laidojo senosiose kapinėse šeimos kapavietėse.
Be to, naujos kapinės buvo lygumoje, tad teko privežti smėlio ir jas
paaukštinti tiek, kad netektų karsto leisti į vandenį ir, kad potvynis naujųjų
kapinių neapsemtų. Skirvytės, Vorusnės ir Pakalnės kaimų žmonės atskirai
kiekvienam kaimui susipylė savas kapinaites. 1869 metais senosios kapinės prie
bažnyčios buvo uždarytos. Iki pat
antrojo pasaulinio karo pabaigos, kol buvo vietinių gyventojų laidojama buvo
naujosiose kapinėse.
Po
antro Pasaulinio karo, žlugus Vokietijai, o kraštą okupavus Sovietų Sąjungai
sunyko ir naujosios kapinės, mat senųjų gyventojų mažai liko, naujai
atvykusieji nenorėjo laidotis liuteroniškosiose kapinėse, laidodavo Šilutėje
arba tėviškėje, iš kurios atvyko gyventi į Rusnę.
Neprižiūrimi
kapai apaugo piktžolėmis ir krūmais, nuversti kryžiai ir krikštai, suniokoti
antkapiniai paminklai, išvogtos marmuro plokštės ir metalinės tvorelės.
Vis
tik ir atvykusieji, pagaliau pradėjo dairytis vietos laidojimui ir jau XX a.
6-7 dešimtmečiuose prasidėjo pavieniai laidojimai, nuo 8-ojo dešimtmečio kapinės
ne tik naudojamos, bet ir tvarkomos.
2021
metų pavasarį, atšilus orams, Rusnės bendruomenės
„Rusnės sala“ iniciatyva kapinėse įvyko talka, į kurią
buvo kviečiami ne tik rusniškiai, į salą atvažiuojantys jos buvę gyventojai ir, šiaip, norintys prisidėti prie savanoriško tvarkymo darbų. Talkos metu buvo perdažytos
autentiškos kapaviečių tvorelės, suformuota „antroji“ tvora, kuri neleidžia
pamiršti senųjų Rusnės gyventojų.
O štai 2023 m. liepos
1 d. rusniškius pasiekė tokia žinia:
„Kiekvienas iš mūsų turime svajonių,
jų būna didelių ir mažų. Vienoms užtenka ir vieno žmogaus, kitoms reikia
didesnio būrio... Prieš savaitę pastatėme naujus kapinių vartus ir gimė kita
svajonė pakeisti kapinių tvorą.
Gal galėtumėme pabandyti šią svajonę
įgyvendinti visi kartu? Išardžius
senuosius segmentus ir pardavus, kaip metalo laužą, būtų galima nupirkti sausą
betono mišinį. Darbus atliktumėme talkų būdu. Kam patogu lėšas galite pervesti
į bendruomenės sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti, kad lėšos
skiriamos kapinių tvoros įsigijimui. Kas neturi galimybės pervesti gali atnešti
į seniūniją sekretorei. Pirmuosius šimtą
eurų jau turim.“
Ar daug, ar mažai surinkta- spręskite Jūs- 7672 eurai ir 6 centai. Senoji tvora parduota už 700 eurų.
Kai ant kalno pajudini akmenį ir jis
nurieda, tai iš paskos rieda ir daugiau akmenukų... taip ir su darbais
kapinėse- pradėjus tverti naująją tvorą, vis labiau norėjosi tvarkyti ir kitą infrastruktūrą:
Rugpjūčio 22
d. pabaigti montuoti kapinių tvoros segmentai;
Vietoj
dviejų vartų ir vartelių įrengti ketveri;
Prie
vandentiekio krano sumontuotas vandens nubėgimo vamzdis su trapu;
„Įrankių
medis“ su 4 m. apsaugine tvorele ir vandentiekio kranas turi naują trinkelių
padą;
Šulinys turi
metalinį dangtį ir yra "aprengtas" akmenėlių rūbu;
Nutiestas akmeninis
takelis į kapines;
Kapinių centre
įvestas naujas apšvietimas;
Išfrezuoti
senieji kelmai;
Konteineriai
sustatyti ant naujai suklotų plytelių.
Prie pagrindinių vartų paminkliniame
akmenyje įamžinti 1869 metai- kaip naujųjų kapinių pradžios data, bylojanti
apie pirmąją kapavietę šiose kapinaitėse.